Prisijungti
☰ Turinys
Rodyti per projektorių
LTLietuviųDydis MVidutinis lygis · 9+
Skaityti skyrių kaip tekstą

1. Keturi kampai

Puslapis 1

PRISTATYMŲ SĄSIUVINIS 4
Gunio

GALUTINAI.

Trečiasis sąsiuvinis baigėsi varpeliu. Šitas alyvinis ir taip pat su parduotuvės antspaudu.

Šįkart jį pradėjau aš. Julita laukė su atidengtu flomasteriu, kol daviau jai sąsiuvinį.
— Jau? — paklausė.
— Jau.

„Galutinai“ reiškia, kad pirma skaitau aš. Paskui pažiūrėsim. —J.

Puslapis 2

SKYRIUS 1

Keturi kampai

Maros parduotuvėje yra siuntinių, kurių niekam nepavyko pristatyti. Jie stovi lentynoje. Jų buvo dvidešimt. Su Julita esame pristatę tris: drakono kiaušinį, bėgiojusias sėklas ir varpelį. Liko septyniolika.

Kiaušinis buvo Trupinukė. Trupinukė jau moka pakilti. Nemoka tik nusileisti.
Vakar ji nusileido į Veros sriubą.

Makaronų sriuba. Su drakonu. —J.

Puslapis 3

Vera atėjo prašyti pagalbos, ir Tonis jai ją pasiūlė. Bet pirma jam reikėjo kai ką pristatyti. Grįžo po devynių su puse minutės, paliko dviratį prie durų ir atsisėdo savo dėžėje.
— Aš jau moku laukti, — pasakė. — Bet pradėti šiandien nebuvo būtina.

Tada Mara nuėmė siuntinį nuo viršutinės lentynos ir padėjo ant prekystalio.
— Vera. Tai tavo.

Puslapis 4

Nr. 4 etiketė sako kur kas daugiau nei Toniuko. Čia net nurodymai yra.

Vera perskaitė etiketę pirštu. Ties R. – žmogaus, kuris siunčia siuntinį, – ji sustojo.

Puslapis 5

— Vienuolika kartų? — paklausė Julita, kuri jau buvo suskaičiavusi antspaudus.
— Devynis kartus Kanalo gatvėje 7 buvo tik siena, — pasakė Mara.
— O kodėl jo nenunešėme kartu su kiaušiniu? — paklausė Julita.
— Nunešiau vėliau, du kartus, — pasakė Mara. — Ir du kartus siena atsivėrė.
— Abu kartus pasakiau „dar ne“, — pasakė Vera. — Trupinukė dar neskraidė; man jo nereikėjo.
— O šiandien? — paklausė Mara.
— Vakar Trupinukė išsirinko mano sriubą.

Puslapis 6

— Atidaryti ar išbandyti dar nereiškia gauti, — pasakė Mara. — Jei Vera nepasirašys ant etiketės rašalu, kuris nenusitrina, siuntinys grįš auštant.
— Žinau, — pasakė Vera. — Noriu tik pažiūrėti, ar tinka.

Etiketėje buvo parašyta ATIDARYTI ANT GRINDŲ, todėl Vera atsiklaupė ant parduotuvės grindų ir atidarė siuntinį ten. Tonis prisitūpė šalia ir garsiai suskaičiavo dalis. Pirmą kartą girdėjau jį skaičiuojant ką nors kitą, o ne minutes.

— Penki daiktai, — pasakė Tonis. — Ir raštelis.

Puslapis 7

Kortelėje buvo trys eilutės, atspausdintos mašinėle:

Raštelis buvo trumpesnis. Vera jį išlankstė, perskaitė ir vėl sulenkė į keturis. Garsiai neskaitė.
— Kiemui, — pasakė. Ir paslėpė raštelį dėžėje.

Mačiau, kaip Julitos klausimai stoja į eilę. Ir jos koją.

Klausimų, kurių neuždaviau: šeši. Gerėju. —J.

Puslapis 8

Mara pasakė savo įprastas sąlygas: atvykimo rinkinys išeina su Vera, grįžta savo dėžėje, o etiketė nenuplėšiama.

Visi nuėjome į Kanalo gatvę 7. Priešais sieną Trupinukė nušoko Verai nuo rankų. Uždėjo leteną ant žalvarinės plokštelės.
Siena atsivėrė.

Tonis žengė žingsnį atgal su dviračiu. Jis jau buvo matęs sieną atsiveriančią, bet naktį. Dieną daro didesnį įspūdį: viskas matosi.

Puslapis 9

Kieme Vera padėjo dėžę ant žemės. Sustatė mus tris į eilę.
— Mano sąlygos. Pirma: repetuojame tik man matant. Antra: yra tik viena atvykimo vieta. Trečia: kai sakau „gana“, vadinasi, gana.

Užrašiau. Apačioje nupiešiau prietaisą vietoms skaičiuoti. Plano kampe nupiešiau sriubos lėkštę su kryžiuku: BE SRIUBOS. Dėl visa ko.

Prietaisas, kuris skaičiuoja iki dviejų. Labai gražu. —J.

Puslapis 10

Išklojome čiužinį kiemo viduryje. Julita uždėjo ant jo skarelę ir užsegė dvi kilpeles.
— Štai.
— Pažiūrėk į kraštą, — pasakė Vera.

Papūtė vėjelis, ir laisvas skarelės kampas pakilo kaip ausis. Julita užsegė likusias dvi nieko nesakydama.

Aš jau ketinau tai padaryti. Vėjas mane aplenkė. —J.

Puslapis 11

Tada panorau padėti aš. Atsistojau į baltą ratą.
— Trupinuke, čia. Čia!

Trupinukė atėjo pėsčia, labai linksma, ir atsisėdo ant mano bato.
— Rodai jai savo batus, — pasakė Vera.

Išėjau iš rato. Trupinukė pažiūrėjo į tuščią ratą. Pauostė jį. Įėjo vidun ir atsisėdo viduryje.

Puslapis 12

Vera pastatė Trupinukę ant STARTO ženklo, čiužinio gale. Iki rato centro buvo metras ir dvidešimt. Mus pastatė už LAUKIMO ženklo.
— Mažas šuoliukas. Vienas.

Trupinukė suplojo sparnais ir pakilo per sprindį. Po dviejų sekundžių nusileido visomis keturiomis letenomis į ratą.
— Gana. Šiandienai gana.

Aš užrašiau: „Atėjo pas mane“. Paskui Julita atsegė keturias kilpeles ir pakėlė skarelę, kad ją sulenktų. Trupinukė pasuko galvą ir sekė skarelę akimis.

Tu stovėjai už ženklo. Ji nuėjo į ratą. —J.