Prisijungti
☰ Turinys
Rodyti per projektorių
LTLietuviųDydis MVidutinis lygis · 9+
Skaityti skyrių kaip tekstą

1. Du kvietimai

Puslapis 1

PRISTATYMŲ SĄSIUVINIS 5
Gunio

RAMUS.

Ketvirtas sąsiuvinis baigėsi Trupinukei užmigus mano šlepetėje. Šis – rožinis, kaip tortų glaistas, ir jis taip pat turi parduotuvės antspaudą.

Pirmame puslapyje parašiau vieną žodį. Julita neprašė jo parodyti: ji perskaitė jį aukštyn kojom.

„Ramus“ rašo tas, kas nežino, kas jo laukia. —J.

Puslapis 2

SKYRIUS 1

Du kvietimai

Vakar, penktadienį, 16 d., buvo mano gimtadienis. Šventžiau namie su mama. Buvo citrininis pyragas ir du puodeliai. Niekas nedainavo. Buvo puiku.

Kad viską gerai užsirašyčiau, išradau prietaisą.

Gimtadienis su 1 nėra gimtadienis. Tai pavakariai. —J.

Puslapis 3

— Trečiadienį, 21-ąją, yra mano gimtadienis, — pasakė Julita. — O mes pažadėjome švęsti kartu.
— Po 21-osios, — pasakiau aš.
— Šeštadienį, 24-ąją. Penktą valandą.
— Penktą valandą.

Abu tai užsirašėme. Daugiau niekas nieko nesakė. Aš jau žinojau, kokia bus šventė. Julita taip pat tai žinojo.

Puslapis 4

Štai ką aš žinojau: Julitai reikia ramios popietės. Ji visada bėgioja, matuoja laiką ir klausinėja. Pavakariai ant liepto suolo, be triukšmo, jai tiktų.

Tai turėjo būti siurprizas. Jai nieko nereikėjo ruošti. Tik ateiti.

Puslapis 5

Julitos plano sužinojau tik kitą penktadienį. Šį puslapį ji paskui parašė mano sąsiuvinyje.

Štai ką žinojau aš: Guniui reikia tikros šventės, su muzika, nors pats to nežino. Jei paklausiu, pasakys, kad ne. Todėl neklausiu. —J.

Puslapis 6

Vidurdienį Tonis grįžo iš pristatymo. Paliko dviratį prie durų ir atsisėdo ant savo dėžės. Daviau jam keturis mėlynus vokus su kvietimais.
— Vienas tau. Kiti – Marai, Verai ir Florai. Tai siurprizas Julitai. Jai nesakyk.
— Siurprizą saugoti galiu, — pasakė Tonis.

Jis sukišo juos į kuprinę, nė nepažvelgęs į juos.

Puslapis 7

Aš nuėjau pietauti. Tada Julita davė Toniui devynis žalius vokus. Man tai Tonis papasakojo penktadienį.
— Vienas tau. Kiti – Marai, Verai, Florai, Elijai, don Antonio, Zojai, Brunui ir batų parduotuvės šeimininkei. Tai siurprizas Guniui. Jam nesakyk.
— Siurprizą saugoti galiu.

Šįkart Tonis atplėšė abu savo vokus, mėlyną ir žalią. Juose buvo tas pats: ŠEŠTADIENĮ, 24 D., PENKTĄ VALANDĄ.

Puslapis 8

Po pietų nuėjau į Elijos kepyklą užsakyti torto. Įėjęs išgirdau, kaip užsiveria virtuvės durys. Man pasirodė, kad pamačiau žalią kombinezoną.

Pamaniau, kad tai kitas kombinezonas.

Tai buvo mano. Elija išvedė mane pro virtuvę. —J.

Puslapis 9

— Mažą citrininį tortą, — pasakiau Elijai. — Be jokių papuošimų. Šeštadienį, 24-ąją, penktą valandą, prie liepto suolo. Tai siurprizas Julitai.

Elija užsirašė ant lapo. Paskui pažiūrėjo į užsakymų lentą. Ten jau buvo kitas lapas, apverstas.
— Šeštadienį, 24-ąją, penktą valandą? Tuo metu aš jau turiu kitą tortą. Kitai vietai.
— Kieno?
— Tai paslaptis. Kaip ir tavo.

Puslapis 10

Pamaniau, kad tai kito žmogaus. Spalį gimtadienį švenčia daug žmonių.

— Paslaptį išsaugosiu, — pasakė Elija. — Ir kito kliento paslaptį taip pat. Bet aš turiu vieną krosnį ir dvi rankas. Šeštadienį penktą valandą abi rankos eis į vieną vietą.
— O kitas tortas?
— Tai turėsite nuspręsti jūs, kurie juos užsakėte. Aš kepu tortus. Švenčių – ne.

Užsirašiau: „Elija: viena krosnis, dvi rankos, viena vieta“.

Man Elija tai pasakė kitą dieną. Aš irgi nesupratau to „užsakėte“. —J.

Puslapis 11

Po pietų, parduotuvėje, Tonis iškrovė kuprinę ant prekystalio. Išrūšiavo vokus pagal spalvas: žalius į vieną pusę, mėlynus į kitą. Paskui vėl suskaičiavo.
— Guni, ar tu su Julita kalbėjai apie šventę?
— Ne. Tai siurprizas.
— Aišku, — pasakė Tonis. — ŽAIBE siuntinys su dviem adresais iš parduotuvės neišeina.
— Su kokiais dviem adresais?
— To negaliu pasakyti. Manęs paprašė.

Puslapis 12

Tonis pasidėjo po vieną kvietimą kiekvienos spalvos į kuprinės kišenę.
— Šie du mano, — pasakė jis. — Kitus išnešiosiu pirmadienį.

Tada Mara nuleido nuo viršutinės lentynos Nr. 5 dėžę, tokią pat kaip visos. Viduje kažkas medinio padarė krak.
— Elija ateina penktą valandą, — pasakė ji. — Pagaliau.

Du vokai vienoje kišenėje. Nei vienas nieko nežinojo apie kitą. Vokai, turiu omenyje. —J.