Prisijungti
☰ Turinys
Rodyti per projektorių
LTLietuviųDydis MVidutinis lygis · 9+
Skaityti skyrių kaip tekstą

3. Sekite paskui tą nosį

Puslapis 28

Sekite paskui tą nosį

Nulėkėme laiptais žemyn po tris laiptelius. Na, Julita lėkė po tris, o aš – po vieną, bet labai greitai. Paskui viską nupiešiau žemėlapyje.

Puslapis 29

Turguje mažylė pralindo po apelsinų prekystaliu.

Aš perlipau per viršų.

Apelsinai su tuo nesutiko.

Puslapis 30

Radome ją labai rimtą priešais batų parduotuvės veidrodį. Veidrodyje buvo kitas drakonas.

Mažylė jam parodė liežuvį, ir anas – taip pat. Pakėlė leteną, ir anas – taip pat.

— Pagaliau kažkas, kas mėgdžioja tave, — pasakiau jai.

Puslapis 31

Ant šaligatvio nutūpė balandis. Mažylė turėjo savo nuomonę apie balandžius.

Ji išskleidė sparnus ir šoko.

Ir atrado, kad skristi jie dar netinka.

Puslapis 32

Ji nusileido į krepšį.

Į dviračio krepšį.

Tonio dviračio.

— Čia DRAKONAS? — paklausė Tonis.

Puslapis 33

— Tai siuntinys, — pasakė Julita.
— Su dantimis, — pasakiau aš. Nepadėjo.

Tonis išsitraukė savo ŽAIBO užrašų knygelę ir labai greitai užsirašė.
— Mara grįžta auštant, kaip visada, ar ne? Mačiau ją išeinant su maišu. O ŽAIBAS pristato naujienas per dešimt minučių.

Ir numynė tolyn su mažyle krepšyje: vežėsi įrodymą, kad parodytų jį visam rajonui. Už mūsų kažkas šaukė: „Vaikai! Palaukite!“

Puslapis 34

Bėgau kaip niekada, o paskui kritau ant žemės, nes daugiau nebegalėjau. O mažylė, kuri mane mėgdžiojo, irgi krito – iš krepšio.

Bet dviratis nesustojo.

Puslapis 35

Tai šaukė Elija. Mažylė nukrito ant kažko minkšto ir mėlyno: ant Elijos skaros. Ji grįžo iš išvežiojimo su savo ilga duonos dėže, tuščia. Paleido dėžę ir ištempė skarą tarp rankų pačiu laiku.

— Jums iškrito siuntinys, — pasakė Elija.

Puslapis 36

Tonis liko kitoje aikštės pusėje ir nesiartino.
— Auštant žinos visas rajonas! — sušuko jis.

Paskui nuvažiavo, bet lėtai. Pirmą kartą ŽAIBAS neskubėjo.

Dabar turime dvi problemas: saulę ir Tonį.

Puslapis 37

Popietę praleidome Elijos kepykloje galvodami, kaip įeiti į namą be durų, ir jau temo. Mažylė iškišo nosį iš skaros ir vėl pauostė orą. Paskui patraukė link kanalo, kaip šuo, kuris žino tik vieną kelią. Elija nuėjo su mumis iki ten.

Priėjome krantą, o kvapas sklido iš kitos pusės, tiesiai iš Kanalo gatvės.

Didysis tiltas buvo pakeltas, nes jį pakelia kiekvieną naktį, kad praplauktų laivai. Kitas, kelio tiltas, skirtas tik automobiliams ir dviračiams: pėstiesiems draudžiama, o Elija automobilio neturėjo.

Puslapis 38

Liko tik lieptas: ilga siaura lenta su dviem plonais turėklais ir daugybe vandens apačioje.

Julita išbalo.

Man nepatinka lieptai.

Pirmą kartą ji ką nors rašė žaliai pašnibždomis.